Juridinio asmens vadovo atšaukimas iš pareigų, kaip vienas ypatumų vadovo darbo santykiams pasibaigti (DK 104 straipsnio 1 dalis), leidžia atšaukti juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Akcinių bendrovių atveju Akcinių bendrovių įstatymas įtvirtina akcininkų susirinkimo (arba valdybos) teisę atšaukti vadovą iš pareigų, nedetalizuojant tokio atšaukimo pagrindų. Jų nedetalizuoja ir Darbo kodeksas.
Teismai nagrinėdami vadovų atšaukimo iš pareigų bylas laikosi pozicijos, kad susaisčius vadovo darbo sutarties nutraukimą griežtai apibrėžtais pagrindais, būtų nepagrįstai apsunkintas atšaukimo teisės absoliutumas, nulemtas vadovo specialaus statuso. Vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Būtent dėl to teisė atšaukti vadovą nesiejama su jokiomis papildomomis sąlygomis ar ypatinga tokios teisės įgyvendinimo tvarka.
Tačiau atšaukimo teisės įgyvendinimo tvarka gali būti detalizuota darbo sutartyje, atsižvelgiant į šalių teisę laisvai susitarti dėl sutarties sąlygų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad darbo sutartyje su juridinio asmens vadovu gali būti susitariama dėl specialių absoliučios teisės atšaukti vadovą įgyvendinimo sąlygų. Tokiu atveju šios sutarties sąlygos tampa šalims privalomos.
Būtent tokia specialia vadovo atšaukimo teisės įgyvendinimo tvarka Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laiko darbo sutarties šalių susitarimą dėl įspėjimo terminų taikymo, pavyzdžiui: „įspėjimo terminas, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio ar darbuotojo iniciatyva arba kitais atvejais, nustatomas pagal Darbo kodekso 55–57, 59, 61 ir 62 straipsnių nuostatas“.
Atitinkamai, neįspėjus vadovo apie atšaukimą iš pareigų iš anksto, darbo sutarties su vadovu atšaukimą teismai pripažįsta neteisėtu ir atitinkamai atideda darbo sutarties nutraukimo terminą, priteisia darbo užmokestį už įspėjimo laiką.
Jei darbo sutarties šalys, pasirašydamos darbo sutartį, paminėtu punktu ir siekė susitarti dėl tokios atšaukimo tvarkos – puiku. Tačiau praktikoje dažnai pasitaiko, kad šalys valios įspėti vadovą apie atšaukimą prieš 3 mėnesius neturi (ir dėl to nesitaria), o toks darbo sutarties punktas dėl įspėjimo terminų taikymo darbo sutartyje įtraukiamas iš pavyzdinės darbo sutarties formos, jį suprantant taip, kad įspėjimo terminai, numatyti Darbo kodekse, taikomi tik tais vadovo darbo sutarties nutraukimo atvejais, kurie neapima atšaukimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika aiškinant Akcinių bendrovių įstatymo normas, reglamentuojančias įmonės vadovų atšaukimą, formuojama ta linkme, kad vadovo atšaukimas tais atvejais, kai dėl pasitikėjimo praradimo nėra jo kaltės, savo esme yra atleidimas darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės. Atitinkamai darbo sutartyje įtraukus aukščiau paminėtą punktą („įspėjimo terminas, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio ar darbuotojo iniciatyva arba kitais atvejais, nustatomas pagal Darbo kodekso 55–57, 59, 61 ir 62 straipsnių nuostatas“), teismai laikosi nuomonės, kad prieš vadovą atšaukiant, jis turi būti įspėtas, laikantis Darbo kodekso 57 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų terminų. Priklausomai nuo darbuotojo individualios situacijos, tokie terminai gali būti nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių.
Įmonės savininkui praradus pasitikėjimą įmonės vadovu paprastai siekiama nedelsti ir darbo sutartį su vadovu nutraukti greičiau. Įspėjimo terminas riboją tokią savininko teisę, įpareigodamas bent jau išmokėti darbo už mokesčio dydžio kompensaciją už įspėjimo laiką. Vadovui, kuris privalo veikti rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir tik bendrovės interesais, praradus akcininko (ar valdybos) pasitikėjimą, papildomų išmokų išmokėjimas dažnai neatitinka pasitikėjimą praradusio savininko interesų.
Visa tai lemia, kad darbo sutartys su vadovais turėtų būti sudaromos itin atsakingai, įvertinant galinčias kilti rizikas, vengiant pavyzdinės sutarties formos ar bent jau išsiaiškinus tokių pavyzdinių nuostatų reikšmę.