Pasaulyje sparčiai plintant infekciniam virusui COVID-19 ir Lietuvos vyriausybei pritaikius griežtas priemones šio viruso plitimo užkardymui, jaučiama stipri įtaka verslui įvairiose srityse, kuri paveikė ir įmonių mokumą. Pastaruoju laikotarpiu pastebimas didesnis antplūdis skolininkų pranešimų, kuriais kreditoriai informuojami apie skolininko nemokumo būseną ir siekį kelti bankroto arba restruktūrizavimo bylą, tuo pačiu pateikiant pasiūlymą sudaryti susitarimą dėl pagalbos suteikimo sunkioje finansinėje padėtyje atsidūrusiam skolininkui. Kokias klaidas dažnu atveju atlieka skolininkai, inicijuodami nemokumo procedūras? Kaip tokiu atveju elgtis kreditoriui?
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – Įstatymas) įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d. ir pakeitė iki tol taikytus Įmonių bankroto įstatymą ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymą. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio įstatymo 8 straipsnis įtvirtino naujovę – juridinis asmuo, inicijuodamas įmonės nemokumo procesą, privalo kreditoriams pateikti pranešimą apie nemokumo proceso inicijavimą ir pateikti pasiūlymą sudaryti susitarimą dėl pagalbos, kuris turėtų būti sudarytas per ne trupesnį kaip 15 dienų ir ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą. Šią pareigą privalo įvykdyti kiekvienas juridinis asmuo, siekdamas pradėti nemokumo bylą.
Šia Įstatyme įtvirtinta nauja pareiga iš esmės yra siekiama sumažinti nemokumo procesų skaičių ir tokiu būdu sudaryti galimybę sunkioje finansinėje padėtyje atsidūrusioms įmonėms išsaugoti veiklos tęstinumą. Skolininkas yra įpareigojamas kreiptis į kreditorių dėl pagalbos. Pagalba gali pasireikšti visos ir/ar dalies prievolės atleidimu, mokėjimo terminų atidėjimu, vykdymo išdėstymu ir kt.
Skolininkų daromos klaidos
Vertinant pastaruoju metų sunkioje finansinėje padėtyje atsidūrusių įmonių pranešimų turinį, matyti, kad įmonės Įstatyme įtvirtintą pareigą dažnu atveju atlieka tik formaliai. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymas nustato tik minimalius reikalavimus tokio pranešimo turiniui, pranešimuose pateikiami išimtinai tik duomenys, susiję su neįvykdytos prievolės dydžiu, t.y. pranešimai pateikiami neinformatyvūs ir galimai rodantys įmonių nesuinteresuotumą išvengti faktinio nemokumo proceso.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad faktiškai siekiant išlaikyti įmonės veiklą ir tinkamai pasinaudoti Įstatyme įtvirtinta galimybe susitarti su įmonės kreditoriais, būtina tinkamai pažvelgti į šį nemokumo procedūros inicijavimo etapą ir pasinaudoti jo teikiamomis galimybėmis.
Vertinant tai, kad skolininko nemokumas jau iš esmės reiškia, kad kreditoriai galimai nesusigrąžins gautinos „skolos“ pilna apimtimi, tikėtina, kad kreditoriai bus suinteresuoti daryti atitinkamas nuolaidas sunkioje padėtyje atsidūrusiam skolininkui, tačiau siekis išlaikyti sunkioje padėtyje atsidūrusios įmonės veiklą ir jos tęstinumą bei sudaryti susitarimą dėl pagalbos su kreditoriais turėtų būti aiškiai ištransliuojamas kiekvienam tokiam kreditoriui.
Rengdami pranešimus kreditoriams turėtumėte:
– įvertinti, kokios konkrečios pagalbos Jums reikia, ir sudaryti preliminarų pagalbos planą;
– pranešimuose pateikti detalią informaciją, padedančią kreditoriui suprasti problemos mastą ir reikiamos pagalbos apimtis;
– pranešime konkrečiai nurodyti, kokios pagalbos iš kreditoriaus yra tikimasi, t.y. pateikti konkretų pagalbos prašymą ir/ar galimas jo alternatyvas;
– pagal galimybes pateikti reikiamos apimties duomenis, rodančius, kad įmonė pajėgi įveikti susidariusius sunkumus ir įvykdyti visas savo prievoles, gavusi kreditorių pagalbą.
Rekomendacijos kreditoriams
Kreditorius, gavęs skolininko pranešimą apie nemokumo procedūros inicijavimą, turėtų:
– įvertinti, ar pranešimo turinys yra pakankamas spręsti dėl pagalbos suteikimo tikslingumo;
– reikalauti iš skolininko papildomos informacijos, kuri atskleistų skolininko turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį bei mastą;
– įsitikinti, kad skolininkas turi planą, kaip išsaugoti įmonės veiklos tęstinumą;
– patikrinti informaciją apie skolininką creditinfo duomenų bazėje (skolos, teisminės bylos, kt. informacija);
– nustatyti skolininkui reikalingos pagalbos pobūdį.
Įgyvendinę aukščiau paminėtus žingsnius galėsite tinkamai įvertinti, ar tikslinga suteikti skolininkui jo prašomą pagalbą bei įvertinti skolininko galimybes įveikti iškilusius finansinius sunkumus.
Aktuali informacija karantino laikotarpiu
2020 m. balandžio 21 d. priimtas Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymas, numatantis, kad juridinio asmens vadovui, inicijavusiam nemokumo procesą, susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti sudarymo termino skaičiavimas sustabdomas ir juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo.
Tai reiškia, kad Įstatymo 8 straipsnyje nustatytas 15 – 30 dienų termino skaičiavimas yra sustabdomas karantino laikotarpiui ir 3 mėnesiams po jo pabaigos. Atitinkamai juridiniai asmenys – skolininkai, nemokiais tapę dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo po to, kai Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas, t.y. po 2020 m. kovo 16 d., susitarimus dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti gali sudaryti visu karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius po karantino pabaigos. Juridinių asmenų vadovų pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto/restruktūrizavimo bylos iškėlimo šiam laikotarpiui taip pat sustabdoma.