Viešieji pirkimai yra svarbi šalies įgyvendinamos ekonominės politikos dalis, kiekvienais metais generuojanti žymius resursus. 2019 metais viešasis sektorius viešajam interesui patenkinti išleido virš 6 milijardų eurų. Tai puiki, skaidri galimybė kiekvienam rinkos dalyviui pareikšti apie save ir įgyti patikimus verslo partnerius.
Kas yra viešieji pirkimai ir kas juo vykdo, girdėjo visi. Tad apibendrinsime kelis svarbius pirkimų aspektus, kurie gali įtakoti savo teisių gynimą ar net pasiūlymo atmetimą.
Taigi, viešuosius pirkimus Lietuvos Respublikoje reglamentuoja du pagrindiniai įstatymai, vienas taikomas komunaliniame sektoriuje veikiantiems perkantiesiems subjektams – Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas (toliau – PĮ), kitas taikomas klasikiniame sektoriuje veikiančioms perkančiosioms organizacijoms – Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ). Šių teisės aktų skirtumai susiję labiau su perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų (toliau kartu – pirkėjai) teisių ir galimybių apribojimu per procedūrų reglamentavimą, pvz. komunaliniam sektoriui įstatymas nenustato prievolės skaidyti pirkimo, tuo tarpu klasikiniam sektoriui tokia prievolė nustatyta VPĮ 28 straipsnyje. Tiekėjų teisės ir pareigos pirkime, neatsižvelgiant į taikomą įstatymą, išlieka analogiškos. Taigi, dalyvaudami viešajame pirkime, būtinai išsiaiškinkite koks įstatymas taikomas, tokiu būdu galėsite susipažinti su pirkėjo pareigomis viešajame pirkime, suprasti ką jis daro gerai, o ką vertėtų užginčyti. Kaip išsiaiškinti koks įstatymas taikomas? – Pačiame įstatyme yra kriterijai, pagal kuriuos pirkėjas priskiriamas prie komunalinio arba klasikinio sektoriaus. Paprastesnis ir greitesnis variantas – pasižiūrėti konkurso pirkimo sąlygas, jose visada bus parašytas taikomas įstatymas arba bent jau minimi straipsniai, pagal tai suprasite taikomas VPĮ ar PĮ.
Teikiant pasiūlymą, svarbu teisingai užpildyti pasiūlymo/paraiškos formą, tiksliai laikantis viešojo pirkimo sąlygų. Privaloma pasiūlyme/paraiškoje išviešinti subtiekėjus, jungtinės veiklos partnerius, atskleisti rėmimosi ūkio subjektų pajėgumais faktą.
Tai kuo gi jie visi skiriasi ir kas jie? Paaiškiname, tiekėjas ne visada turi pakankamai techninių, finansinių ar žmogiškųjų pajėgumų savarankiškam dalyvavimui viešajame pirkime. Šiuo atveju įstatymas leidžia: pasitelkti subtiekėjus, remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, dalyvauti konkurse jungtinės veiklos pagrindu, įdarbinti specialistą. Trumpai apžvelgsime kas tai ir kuo skiriasi:
Dalyvavimas pirkime jungtinės veiklos pagrindu – tai situacija, kai tiekėjas su vienu ar keliais rinkos dalyviais sudaro jungtinės veiklos sutartį ir teikia vieną bendrą pasiūlymą. Tai aktualu, kai vienas tiekėjas nepajėgus atitikti visų viešajame pirkime keliamų kvalifikacijos reikalavimų arba įvykdyti sutarties, todėl jis apjungia savo finansinius, techninius, žmogiškuosius pajėgumus su kitais rinkos dalyviais. Jungtinės veiklos faktas, kaip ir visi partneriai, išviešinami teikiant pasiūlymą/paraišką, juos atstovauja ir pasiūlymą nuo visų teikia jungtinės veiklos sutarties pagrindu įgaliotas narys. Rekomenduojama įdėmiai susipažinti su viešojo pirkimo sąlygomis ir pasiūlymą formuoti pagal konkurso reikalavimus.
Subtiekėjas (VPĮ 88 str./PĮ 96 str.) – fizinis ar juridinis asmuo ar kitas struktūrinis vienetas, kuris aktyviais veiksmais prisidės prie viešojo pirkimo sutarties vykdymo. Tai situacija, kai tiekėjas pats atitinka visus kvalifikacijos reikalavimus, bet jis nėra pajėgus savarankiškai užtikrinti tinkamo ir savalaikio sutarties įvykdymo dėl žmogiškųjų resursų trūkumo ar dėl kitų ekonominių interesų, pvz. kai dalis darbų turės būti vykdoma kitam mieste ir ekonomiškai efektyviau pasamdyti darbuotojus trumpam laikotarpiui kitame mieste nei perkelti savo įmonės pajėgumus. Subtiekėjams perduodamą sutartinių įsipareigojimų dalį privaloma išviešinti kartu su pasiūlymu/paraiška (būtina žiūrėti kaip reikalaujama pirkimo sąlygose). Tačiau, jei pasiūlymo pateikimo momentui nežinote kas iš tikrųjų perims sutartinių įsipareigojimų dalį, tai konkretų subtiekėją (jo pavadinimą ir kitus duomenis) turite teisę nurodyti ir vėliau pirkimo metu. Tačiau įsidėmėkite, subtiekimui perduodamą sutarties dalį privaloma nurodyti iškart teikiant pasiūlymą/paraišką, nenurodžius, vėliau negalėsite pasitelkti subtiekėjų.
Rėmimas ūkio subjektų pajėgumais, kitaip ūkio subjekto pasitelkimas dėl atitikimo kvalifikacijos reikalavimams (VPĮ 49 str./ 62 str.) – tai situacija, kai tiekėjas siekia pasinaudoti kitam rinkos dalyviui priklausančia kvalifikacija, nes jis vienas neatitinka visų pirkimo sąlygose tiekėjui keliamų kvalifikacijos reikalavimų. Toks pasitelktas ūkio subjektas nebūtinai tiesiogiai vykdys sutartį, jis gali būti pasitelkiamas tik dėl atitikimo kvalifikacijos reikalavimams (išimtis VPĮ 49 str. 2 d./ 62 str. 2 d.). Visais atvejais pasitelktą ūkio subjektą dėl atitikimo kvalifikacijos reikalavimams privaloma išviešinti su pasiūlymu/paraiška, t. y. su pirmuoju teikiamu konkursui dokumentu.
Kvazisubtiekimas, kitaip specialisto įdarbinimas – tai situacija, kai pirkime keliami tam tikri kvalifikacijos reikalavimai tiekėjo specialistui, tačiau tiekėjas tokio specialisto savo komandoje neturi. Tokiu atveju tiekėjas galėtų sudaryti susitarimą, ketinimų protokolą ar kitokio pobūdžio dvišalį susitarimą su rinkoje esančiu specialistu dėl įdarbinimo konkurso laimėjimo atveju.
Pavyzdys dėl minėtų pasitelkimo formų galėtų atrodyti taip: 1) vykdomas pavojingų atliekų utilizavimo viešasis pirkimas, įskaitant teritorijos tvarkymą. Tiekėjas neturi pavojingų atliekų tvarkymo licencijos, tačiau gali pats sutvarkyti teritoriją. Tokiu atveju jis pasitelkia įmonę A, kuri turi atitinkamą licenciją ir ją paraiškoje/pasiūlyme nurodo kaip pasitelktą ūkio subjektą dėl atitikimo kvalifikacijos reikalavimams (VPĮ 49 str./ 62 str.). Tačiau, vadovaujantis įstatymu, jei remiamasi pajėgumu, susijusiu su tam tikra profesine kvalifikacija ar specialaus leidimo turėjimu, tai tokias paslaugas ar darbus turi atlikti tas ūkio subjektas, kurio kvalifikacija remiamasi, todėl šiuo atveju teikėjas turės pasiūlyme/paraiškoje nurodyti jį ir kaip subtiekėją. 2) vykdomas pavojingų atliekų utilizavimo viešasis pirkimas, įskaitant teritorijos tvarkymą. Tiekėjas turi pavojingų atliekų tvarkymo licenciją, tačiau negali pats sutvarkyti teritorijos. Tokiu atveju jis pasitelkia įmonę A kaip subtiekėją, nurodydamas ją kaip subtiekėją pasiūlyme/paraiškoje. 3) vykdomas teisinių paslaugų Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje viešasis pirkimas, nustatyti kvalifikacijos reikalavimai tiekėjo specialistams kiekvienoje šalyje. Tiekėjo personalas atitinka kvalifikacijos reikalavimus Lietuvoje ir Latvijoje, o Estijoje tiekėjas susitarė įdarbinti pirkimo laimėjimo atveju specialistą. Tokiu atveju toks specialistas būtų kvazisubtiekėjas, kurį privaloma išviešinti pasiūlyme/paraiškoje. Su juo tiekėjas turi pasirašyti susitarimą, būtinai dvišalį, kuriame jie susitars dėl įdarbinimo konkurso laimėjimo atveju. Iš susitarimo turi būti aišku, kad išteklius tiekėjui bus prieinamas visą sutarties galiojimo laikotarpį. Bendra taisyklė dėl išviešinimo – išviešinti visus pasitelktus ūkio subjektus (su reikalaujamais dokumentais ir pavadinimais) ir perduodamą sutartinių įsipareigojimų dalį, subtiekimo atveju, reikia su pirmu teikiamu pirkėjui dokumentu. Yra tam tikros išlygos, tačiau siūlytina nerizikuoti, nes nuo to gali priklausyti dalyvavimas viešajame pirkime.
Svarbu pažymėti, kad jei rinkos dalyvis pasitelktas dėl atitikimo kvalifikacijos reikalavimui ir tuo pačiu dėl sutarties vykdymo, tai jis yra pasitelktas ūkio subjektas ir subtiekėjas. Atitinkamai pasiūlyme/paraiškoje privaloma nurodyti perduodamą subtiekimui sutarties dalį ir išviešinti rėmimosi ūkio subjekto pajėgumais faktą, pateikiant EBVPD ir kitus pirkėjo reikalaujamus dokumentus. Kartais pirkėjai neišskiria sąvokų kaip tai padaryta VPĮ ir PĮ, tokiais atvejais jie dažniausiai naudoja sąvokas subtiekėjas (kas faktiškai vykdo sutartį), subtiekėjas dėl atitikimo kvalifikacijos reikalavimams (tai būtų pasitelkiamas kvalifikacijos atitikčiai ūkio subjektas), pasitelkiamas specialistas (čia turima omenyje kvazisubtiekėją arba tiekėjo darbuotoją).
Europos sąjungos ir Lietuvos Respublikos institucijos, reguliuojančios ir prižiūrinčios viešųjų pirkimų vykdymą Lietuvoje, akcentuoja žemą tiekėjų aktyvumą viešuosiuose pirkimuose. Žymioje viešųjų pirkimų dalyje sudalyvauja tik vienas tiekėjas, nors kasmet Lietuvoje įvykdoma virš 7 000 viešųjų pirkimų. Tai vyksta dėl painaus viešųjų pirkimų reglamentavimo, sudėtingų procedūrų bei tiekėjų baimių, susijusių su savo teisių nežinojimu. Todėl sieksime ir toliau Jums aiškiai bei suprantamai aiškinti pagrindinius viešųjų pirkimų reglamentavimo aspektus, o sekančiuose straipsniuose detaliau apžvelgsime kiekvieną iš dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose formų.
Atkreipiame dėmesį, kad straipsnyje pateikti apibendrinimai ir įžvalgos yra bendro pobūdžio. Kiekvieną konkrečią teisinę situaciją ar klausimą išnagrinėsime kartu su Jumis bei pateiksime Jūsų lūkesčius ir interesus atitinkantį sprendimą.